Energetinio naudingumo sertifikatas – dokumentas, kuris leidžia žinoti, kiek statinys yra sandarus, kiek komfortiška jame gyventi ar būti ir kiek kainuoja jį išlaikyti. Pažvelgus į šį dokumentą galima matyti statiniui priskirtą klasę: A++, A+, A, B, C, D, E, F arba G. Tai reiškia, kad arba statinys visiškai nesuvartoja šiluminės energijos (A++) arba suvartoja jos labai labai daug (G). Pastaruoju atveju pastato išlaikymas yra labai brangus, todėl nenuostabu, kad labiausiai vertinami ir paklausiausi YRA aukšto energetinio naudingumo statiniai – ne tik dėl pigaus jų išlaikymo, bet ir dėl galimybės tokį statinį parduoti brangiau. Statinių su aukštu energetiniu naudingumu vertė yra žymiai didesnė. Taigi, turbūt nebekyla abejonių, kad energetinio naudingumo sertifikatas – labai svarbus dokumentas ir apie jo gavimą ir visus reikalingus procesus aktualu žinoti daugiau.
Kada geriausia atlikti pastato energetinio naudingumo sertifikavimą?
Pirmiausia, reikia žinoti, kad kai kuriems statiniams energetinio naudingumo sertifikatas yra privalomas. Tokią sąlygą numato Statybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nurodantis, kad „minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi: 1) naujai statomiems pastatams ar jų dalims; 2) rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams ar jų dalims, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.“ Teisės aktai pabrėžia, kad tokie reikalavimai taikomi tiek, kiek tai įmanoma techniškai, funkciniu ir ekonomišku požiūriu.
Taip pat energetinio naudingumo sertifikatas reikalingas parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas ar savininkas galimam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Būtina energetinio naudingumo sertifikatą turėti ir didesniems kaip 250 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.
Energetinio naudingumo sertifikatas suteikiamas po visų reikalingų statinio vertinimo procedūrų (sertifikavimo), kurios atliekamos užbaigus naujo pastato ar jo dalies statybą iki statybos užbaigimo akto surašymo arba iki deklaracijos apie statybos užbaigimą teikimo.
Kiek užtrunka gauti energetinio naudingumo sertifikatą?
Atsakymas į šį klausimą labai svarbus kiekvienam klientui, tačiau atsakyti į jį ne visada paprasta, nes iš dalies tai priklauso nuo energinio naudingumo sertifikavimo paslaugą teikiančios įmonės ir jos užimtumo. Vis tik išmanant, kaip atliekama ši procedūra, galima įsivaizduoti ir jos trukmę.
Pirmiausia, norint gauti statinio energinio naudingumo sertifikatą, reikalingi tam tikri dokumentai. Vienas iš privalomų dokumentų – pastato sandarumo bandymų protokolas (ar jo kopija), išduotas akredituotos bandymų laboratorijos. Taip pat gali būti reikalingi ir kiti dokumentai, nurodyti Statybos techninio reglamento 2.01.02:2016 16 priede. Visus čia nurodytus dokumentus turi pateikti statytojas, įsigyjant nebaigtos statybos pastatą.
Antra – norint gauti statinio energetinio naudingumo sertifikatą, turi būti atliktas sandarumo testas. Sandarumą privaloma išmatuoti bet kokios paskirties A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatams. Sandarumo testas atliekamas jau visiškai baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Nuo pastato sandarumo bandymų protokole nurodytos sandarumo matavimo datos iki pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo datos terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai.
Tie, kurie nėra anksčiau susidūrę su pastato energinio naudingumo sertifikavimu, paprastai nežino, kad yra tas sandarumo testas, kaip jis atliekamas ir kiek užtrunka. Tai procesas, atliekamas tam tikrais etapais, t. y. išmatuojamas testuojamos patalpos tūris ir plotas; patalpos vidaus ir lauko temperatūra; hermetiškai užsandarinamos patalpose esančios natūralios oro traukos vietos (langai, durys, ventiliacijos grotelės ir kt.); galiausiai – namo lauko durų angoje įstatoma metalinė stakta, įvyniota į tvirtą plėvelę. Patvarioje ir orui nelaidžioje plėvelėje įmontuojamas specialus ventiliatorius, išsiurbiantis iš patalpų vidaus orą arba stipriai pučiantis orą į vidų. Tokiu būdu sukeliamas slėgių skirtumas.
Sandarumo testas – gana greitas ir nesudėtinga procedūra, jeigu turimos visos reikalingos priemonės. Savarankiškai patikrinti statinio sandarumo negalima, nes tam reikalingas galingas ventiliatorius, sukeliantis oro slėgio skirtumą tarp patalpų vidaus ir išorės; diagnostinė pastatų sandarumo testo programa;temperatūros ir vėjo, arba cirkuliacinių oro srovių, matavimo įranga. Sandarumo testą reikėtų atlikti prieš pradedant statinio apdailą: nesant sandarumo dėl netinkamai įrengtų konstrukcijų, kurios gali būti paslėptos po apdaila, gali tekti ardyti apdailą, o tai pareikalaus papildomų finansinių išlaidų. Rekomenduojama įsigyjant nebaigtą statyti pastatą (kai baigtumas neviršija 80 proc.) reikalauti statytojo atlikti pastato sandarumo matavimus, nes tuo atveju, jei nebus sandarumo dėl jau įrengtų konstrukcijų (pvz., dėl langų, stogo, sienų, durų), savininkui teks savo lėšomis jas perdaryti.
Ar visada eneregtinio naudingumo sertifikatas statiniams yra privalomas?
Reikėtų pasakyti, kad pagal minėtą Statybos įstatymą, energinio naudingumo reikalavimai nekeliami tam tikros paskirties statiniams, t. y. 1) kultūros paveldo statiniams ar pastatams, kurių savybės ar išvaizda pasikeistų, jei būtų laikomasi energetinio naudingumo reikalavimų; 2) maldos namams ir kitokios religinės veiklos pastatams; 3) laikiniesiems pastatams, kurie bus naudojami trumpiau nei dvejus metus; 4) gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, kurie sunaudoja mažai energijos; 5) atskirai stovintiems ne didesnio nei 50 kvadratinių metrų pastatams; 6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; 7) nešildomiems pastatams ir 8) avarinės būklės pastatams, kurių nenaudinga atnaujinti.
Ką dar svarbu žinoti apie energetinio naudingumo sertifikatą?
Džiugi žinia planuojantiems įsigyti naujus statinius – nuo 2021 metų pagal Statybos įstatymo pakeitimus, visi statomi nauji pastatai turi beveik nevartoti energijos, t. y. atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
Dar vienas aspektas, kurį reiktų žinoti – pastato energetinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo priežiūros tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Visi energetinio naudingumo sertifikatai turi būti registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis išduotų pastatų energinio naudingumo sertifikatų informacine sistema, kurios valdytojas yra Aplinkos ministerija, o tvarkytojas – pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčios institucijos funkcijas vykdo valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Ir vis dėlto, svarbu suprasti, kad energinio naudingumo sertifikatas – tai nėra nevertinga biurokratinė sąlyga, kurią bet kokią kaina turi užtikrinti statinio statytojas ar savininkas. Tai tikrai nėra laiką eikvojanti procedūra. Energetinio naudingumo sertifikatas – tai puiki galimybė padidinti statinio vertę ir žinoti, kad gyvenate ar būnate maksimaliai komfortiškoje patalpoje (pastate).