Verslininkams siūlo pasimokyti iš krepšinio komandos trenerių

Kiekvienas krepšinio ar futbolo treneris žino, kaip lengva rasti puikius žaidėjus, ir kaip sunku priversti juos žaisti vienoje komandoje. Deja, įmonių vadovai formuodami komandą dažnai pamiršta, kad skirtingas kompetencijas turintys darbuotojai privalės „žaisti vienoje aikštelėje“.

„Vienodai nuostolinga turėti tinkamus žmones savo komandoje, bet nežinoti kuria kryptimi jie visi eina, arba atvirkščiai, turėti aiškius tikslus, bet dirbti be tinkamo kolektyvo.“, – teigia verslo psichologė Inga Vaidelauskienė

Rekomendacijos dažnai neatitinka lūkesčių

I. Vaidelauskienė pastebi, kad vadovų dažnai daroma klaida yra visą dėmesį skirti tik tam tikroms specifinėms kandidato kompetencijoms ar žinioms pamirštant, kad konstruktyvaus bendravimo gebėjimai yra ne ką mažiau svarbūs, norint užtikrinti sklandų darbą kolektyve.
Vadovai, rinkdami žmones į savo komandą, intuityviai ieško panašių į save, tačiau komandai naudingi skirtingų kompetencijų ir skirtingomis būdo savybėmis pasižymintys žmonės, kurie galėtų geriausiai realizuoti jiems pavestas skirtingas užduotis, imtis iniciatyvos, sėkmingai dirbti individualiai arba komandoje, priklausomai nuo esamos situacijos.
Pašnekovė pastebi, kad vis dar gajus darbuotojų atrankos principas – pagal rekomendacijas, kuomet pasirenkami žmonės pagal asmenines rekomendacijas ir realus galutinis rezultatas, kurį gauname, pasitelkus šį atrankos būdą, dažnai neatitinka lūkesčių.
Būtent dėl šių priežasčių lektorė pataria komandos formavimą pradėti nuo esminių klausimų išsikėlimo: kokiam tikslui reikia žmonių, kokius įgūdžius jie turi turėti, kokios asmeninės savybės reikalingos, kokie galimi sunkumai, trukdžiai ar apribojimai?
Lyderystės ir komandos formavimo ekspertas Jordanas Poškaitis taip pat pabrėžia tinkamo vadovavimo bei aiškių komandos narių tikslų ir vizijos nustatymo svarbą. Pašnekovas teigia, kad keliant tikslus svarbu suprasti, ką kiekvienas darbuotojas nori daryti. Jeigu ėjimas link rezultato neatneš malonumo, tuomet kyla klausimas, ar tas darbuotojas bus geras komandos narys.

Sinergijos efektas

J. Poškaitis pastebi, kad įmonės vizija priklauso tiek nuo vadovo, tiek ir nuo darbuotojų vizijos, ir atvirkščiai. Paprastai vadovai pasako, kokios yra įmonės galimybės ir klausia darbuotojų pasiūlymų dėl iškeliamų tikslų. Jeigu bendri prioritetai neatitinka – einama į vieną tikslą, tačiau be sinergijos.
Lektorius akcentuoja naujas komandinio darbo tendencijas. Norint išlaikyti bendrą sinergiją reikia kontroliuoti žmogaus lojalumą. O tai geriausia padaryti žinant darbuotojų pomėgius, erdvę, kurioje gyvena, kokioje augo. Taip pat nemažiau svarbu pamatyti, kokie draugai, tėvai, šeima, supa darbuotoją – kas gali jam padaryti įtaką.
O verslo psichologė, lektorė I.Vaidelauskienė pastebi, kad ypač svarbu pasirinkti žmones, kurie aiškiai žinotų, kokia kryptimi einama ir kokią pagrindinę žinią jie visi neša. Tik taip žmogus jausis svarbus, motyvuotas ir suvoks, kad net iš pirmo žvilgsnio mažiausiai reikšmingas jo atliekamas darbas, yra būtina viso proceso dalis.

Stipriausias demotyvatorius – nekonstruktyvi kritika

Paklausta apie darbuotojus demotyvuojančias savybes pašnekovė nusišypso. Juk demotyvuoti ir nuvilti komandoje dirbančius žmones yra viena iš lengvesnių užduočių. Specialistė pastebi dažnai girdimus nusiskundimus, jog „kuo daugiau vežu, tuo daugiau krauna“. Taip apibūdinama situacija, kuomet yra labai neaiškus funkcijų pasidalinimas ir geranoriški darbuotojai, kuriems gal sunkoka pasakyt „ne“, yra apkraunami pačiais įvairiausiais darbais. Jie jaučiasi tiesiog išnaudojami. Kartais užtenka smulkmenos, kad toks darbuotojas vieną dieną trinktelėtų durimis, arba tyliai ir ilgai kentėtų, puoselėdamas savyje nusivylimo, liūdesio jausmus.
Verslo psichologė pastebi, kad darbuotojus itin demotyvuoja nekonstruktyvi kritika. Kritika gali tapti konstruktyvi ir tarsi variklis skatinti žmogų mokytis, tobulėti, bet, deja, dažniau netinkamai išsakyta ji įneša destrukcijos ir demotyvuoja darbuotoją. Dar viena problema – komunikacijos stoka, čia labai dažni atvejai, kuomet žmonės nesusikalba, nevienodai priima jiems sakomą informaciją ir tai sukelia daug nesusipratimų ir nusivylimų. Ir, žinoma, konfliktai, nuolatinė įtampa, stresas noro dirbti (ir dirbti gerai ) tikrai neskatina.
J.Poškaitis teigia, kad demotyvacija ir darbuotojų motyvacija priklauso nuo darbo stiliaus. Darbuotojo lojalumą iš pradžių skatina piniginiai priedai, vėliau – pripažinimas. Vadovo pareiga pamatyti, kam pagal vertybes ar gyvenimo situaciją, šiuo metu darbuotojas teikia prioritetą. Tikrai žmogui svarbu įvertinimas: medaliai, taurės, mėnesio darbuotojo titulas. Pašnekovas pastebi, kad yra darbuotojų, kuriems svarbu išlikti komforto zonoje, o yra tokių žmonių, kuriems, atėjus laikui, būtina išeiti iš komforto zonos – tokiems komandos nariams vadovai turi leisti tai padaryti.

„Vyraujant tarpusavio pasitikėjimui, tinkamai komunikacijai ir aiškiam funkcijų pasidalinimui, pagerėja tarpusavio santykiai, organizacinis klimatas ir visų bendro darbo rezultatai.“, – teigia I. Vaidelauskienė.
„Gera komanda yra ta komanda, kuri sinergijos būdu juda viena kryptimi ir siekia vieno tikslo.“, – pritaria J.Poškaitis.
Agnietė Vilkišienė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest