Svajojate dirbti mažiau, bet padaryti daugiau? Įmanoma!

Apie produktyvumą girdime kiekvieną dieną: naršydami internete ar bendraudami su kolegomis. Greitėjantis gyvenimo ritmas pats diktuoja savas sąlygas, o mums telieka prie jo prisitaikyti arba patirti stresą.

Produktyvaus darbo paslaptis sutiko atskleisti trys veiklūs žmonės: „Good one“ agentūros, teikiančios SEO/SEM paslaugas vadovas Tomas Varnas, sparčiai besiplečiančios įmonės „Zuridos Grupė“ vadovė Zuzana Dambrauskienė ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Dr. Milda Perminienė.

Kokie veiksniai mažina mūsų produktyvumą?

T.Varnas: Didžiausią įtaką produktyvumui daro motyvacija. Motyvacijos stoka itin neigiamai atsiliepia ne tik žmogaus produktyvumui, bet ir atliekamų užduočių kokybei.
Z.Dambrauskienė: Produktyvumui įtaką darantis veiksnys yra socialinis palaikymas ir motyvacija. Jeigu šių, produktyvumą skatinančių komponentų nėra – darbas bus neproduktyvus, o užduotys atliekamos nekokybiškai.
M.Perminienė: Išskirčiau keletą veiksnių, mažinančių žmogaus produktyvumą: polinkis atidėlioti darbus, kuris iškyla dėl naujų, sudėtingų užduočių baimės, taip pat kelių darbų atlikimas vienu metu ( ang. „multitasking“), skirtingai nei iki šiol buvo manoma, pasak tyrimų, jis nedidina, o mažina produktyvumą. Tad šiam procesui reikalingos darbo produktyvumo pertraukos. Taip pat svarbus darbuotojo produktyvumui įtaką darantis veiksnys yra stresogeninė aplinka. Nuolatos jaučiamas aukštas stresas mažina motyvaciją ir didina apatiją atliekamai užduočiai. Panašiai veikia ir monotoniško arba beprasmio darbo atlikimas. Ypatingai, jeigu šalia nėra jaučiamas kolegų ir vadovo palaikymas arba darbuotojas nėra atsparus stresui.

Kokių poelgių reikia atsisakyti norint padidinti produktyvumą?

T.Varnas: Blaškymasis nuo vieno darbo prie kito mažina mano produktyvumą. Norint dirbti produktyviai reikia koncentruotis ties viena užduotimi.
Z. Dambrauskienė: Manau, kad būtų labai naudinga fiksuoti darbo pabaigos momentą, nes įsisukus į užduočių ratą lengva pamiršti pagrindinius tikslus.
M.Perminienė: Visų prima, reikia atsisakyti įpročio vienu metu daryti daug darbų. Taip pat žmogui svarbu suvokti atliktos užduoties rezultatą, juo pasidžiaugti, nes tai motyvuoja judėti toliau. Aš metų pabaigoje surašau visus pasiekimus. Pasiekimų kolekcionavimas padeda jausti, kad judi link konkretaus tikslo. Reikia išsiugdyti puikius laiko planavimo įgūdžius. Paskutinės minutės darbas yra aktyvesnis, tačiau ne kokybiškesnis. Sunkiausius, sudėtingiausius, daugiau resursų reikalaujančius darbus, reikėtų daryti produktyviausiu dienos ar savaitės laiku. Kiekvienam žmogui šis laikas skirtingas.

Ar vadovas gali daryti įtaką darbuotojo produktyvumui?

T.Varnas: Tikrai taip. Kaip jau minėjau, būtent motyvacija yra produktyvumo variklis, o pastaroji yra tiesioginė vadovo atsakomybė.
Z.Dambrauskienė: Žinoma, nuolatinis darbuotojo patiriamas stresas arba apatija darbui yra vadovo kompetencijos stokos ženklas.
M.Perminienė: Vadovas yra labai svarbus vertinant darbuotojo produktyvumą. Vadovas veikia organizacijos klimatą ir vidinę kultūrą. Remiantis situacinės lyderystės teorija, vadovas, norėdamas didinti darbuotojų produktyvumą, turėtų keisti savo elgesį atsižvelgiant į darbuotojų charakteristikas. Tai reiškia, kad naują darbuotoją mokęs ir palaikęs vadovas, atėjus laikui, turi „paleisti“ apsiribodamas užduočių delegavimu ir rezultato įvertinimu.

Kaip manote, ar turi įtakos žmogaus produktyvumui jo biologinis laikrodis?

T.Varnas: Vienareikšmiškai turi. Visgi, mūsų įmonėje tokios problemos nėra, kadangi mums iš esmės nesvarbu, kokiu paros metu bus padaryti darbai, svarbiausia, kad jie būtų padaryti laiku ir kokybiškai.
Z.Dambrauskienė: Turi, tačiau tai nėra lemiantis veiksnys. Jeigu esi pelėda – nereiškia, kad dirbsi tik naktį. Galbūt produktyviau seksis antroje dienos pusėje, tačiau tik tiek.
M.Perminienė: Tikrai taip. Galima savo produktyvumą įsivertinti patiems, stebint, kada ir kokias užduotis sekasi atlikti kokybiškiau. Net ir žymūs lyderiai skirtingai vertina savo produktyvumą – vieni teigia, kad jų produktyviausias laikas yra penktadienio vakaras, o kiti, kad pirmadienį prieš rytinį susirinkimą.

Visai neseniai, siekiant paskatinti lankstaus darbo stiliaus kultūrą Lietuvoje, bendrovės „Microsoft Lietuva“, „Omnitel“ ir „Teo“  suorganizavo „Lankstaus darbo stiliaus dieną“. „Vietos pakeitimas, darbas ramioje aplinkoje, skatina darbuotojų motyvacijos ir darbo produktyvumo didėjimą. Darbas namuose, kuris asocijuojasi su autonomija, laisve ir rodo įmonės pasitikėjimą darbuotoju, leidžia geriau valdyti sunkias užduotis. Yra nustatyta, kad, jeigu darbuotojas yra sąmoningas ir atsakingas, jo lojalumas ir noras stengtis dėl organizacijos didėja su jaučiamu įmonės pasitikėjimu. Taigi, jei darbo specifika leidžia, rekomenduočiau dirbti namuose“, – teigia kalbinama specialistė M. Perminienė.

Agnietė Vilkišienė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest