Studentų praktika – pirmas žingsnis karjeros link

Kurią studijų programą man pasirinkti? Ar mano specialybė perspektyvi? Kaip susirasti praktiką, o po to ir darbą? Panašūs klausimai kyla dažnam jaunuoliui, besirenkančiam, ar jau pasirinkusiam specialybę.

Atsakymus į šiuos ir panašius klausimus kiekvienas studentas gali rasti universitetų karjeros centruose. Šių centrų pagrindinė funkcija – padėti studentams ir absolventams priimti tinkamus karjeros sprendimus, įveikti iškilusius sunkumus bei sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Universitetų karjeros centrų paslaugomis dažniausiai naudojasi studentai bei įvairių įmonių atstovai, ieškantys potencialių darbuotojų. Taip pat abiturientai, besirenkantys specialybę bei universiteto personalas.

Specialybės ribos

Dažnai girdime, jog žmogus dirba pagal arba ne pagal specialybę. Vilniaus Gedimino technikos universiteto „Integracijos ir karjeros direkcijos“ direktorė Ugnė Narkevičiūtė teigia, jog mūsų dienomis specialybės ribos vis labiau nyksta, nes sparčiai keičiantis rinkai, vertinami skirtingi būsimų specialistų įgūdžiai. Studentams patariama nesivaikyti madų ar aklai sekti savo draugų, tėvų nuomone, o rinktis, tai, kas iš tiesų domina. Kauno technologijos universiteto „Karjeros centro“ vadovė Vaida Spūdytė taip pat sako, jog šiandieninėje darbo rinkoje vertinamos tarpdisciplininės žinios bei kompleksiniai mokėjimai, tad „specialybės“ suvokimas turi tendenciją ilgainiui išnykti. Panašią nuomonę išgirstame ir iš Vilniaus universiteto karjeros ir konsultacijų skyriaus atstovės, kuri teigia, kad esama įvairių karjeros pasirinkimų, paprastai daugiau negu vienas tinkamas.

Studijų programų perspektyvumas

Ar galima teigti, jog vienos specialybės yra perspektyvesnės už kitas? „Studijų programų perspektyvumą matuoti būtų neracionalu ir pakankamai subjektyvu, ypač vertinant greitai besikeičiančius rinkos poreikius. Sunku numatyti, kokių specialistų reikės ateityje, nereikėtų to apsibrėžti konkrečiais skaičiais. Būsimo specialisto perspektyvos ir karjera labai priklauso nuo individo požiūrio, noro mokytis ir tobulėti, neapsiriboti vien tik studijomis, domėtis rinkos naujovėmis, dalyvauti renginiuose, lavinti savo įgūdžius“, – sako Ugnė Narkevičiūtė. Panašios nuomonės laikosi ir Vaida Spūdytė: „Šiuolaikinėje atviroje darbo rinkoje studentai turi būti pajėgūs konkuruoti, kad galėtų būti pripažinti, ir pritaikę asmeninės saviraiškos poreikius, pasiektų geriausių darbo rezultatų. Tad šiuo atveju, viskas priklauso nuo kiekvieno studento individualaus požiūrio į studijas, praktiką, darbą, papildomas veiklas. Pastebima tendencija iš įmonių atstovų, kad šiuo metu aukštosios mokyklos ruošia labai daug ekonomikos specialistų, kurie iš dalies perpildė darbo rinką, tačiau aktyvus žmogus, nors ir yra vienas iš daugelio, studijuojančių ekonomiką, darbo vietą ras nesunkiai.“

Praktikos paieška

VU karjeros ir informacijos skyriaus atstovė teigia, jog praktika yra svarbus studentų asmeninės karjeros valdymo įrankis. Praktika padeda pereiti nuo teorijos prie praktikos, įvertinti savo mokymąsi ir toliau jį planuoti, ugdyti kompetencijas, tirti ir išbandyti įvairias karjeros sritis, darbus ir organizacijas, plėsti socialinį tinklą, įsidarbinti. Praktikos vietos pasirinkimas yra studento atsakomybė, tačiau universitetas visada stengiasi padėti. „Gauname nemažai praktikos pasiūlymų iš įvairių įmonių ir organizacijų, kuriuos skelbiame viešai. Praktikos paieška yra reikšmingas žingsnis studento gyvenime, nes tinkamai pasirinkus darbo vietą galima įgyti vertingas pirmąsias praktines žinias, kurios papildytų teorinį bagažą. Universiteto misija šiuo atveju yra suteikti lanksčias galimybes studentui įgyti praktinių žinių ir nuolat informuoti studentus apie praktikos vietas skirtingose srityse“, – sako U. Narkevičiūtė.
V. Spūdytė taip pat sutinka, jog praktikos atlikimas tai puiki galimybė studentams savo teorines žinias pritaikyti praktikoje. „Tačiau praktikos paieškos procesas neturėtų būti įvardijamas kaip rūpestis. Pastebima tendencija, jog įmonės įvairių sričių praktikantų labai aktyviai ieško visus metus, tad tereikia domėtis“, – teigia V. Spūdytė.

Sunkiau rasti darbą ar darbuotoją?

Abi barikadų pusės susiduria su panašia problema. Potencialūs darbuotojai neranda darbo, o darbdaviams suku rasti darbuotojus. Universitetų karjeros centrų atstovai teigia, jog pagrindinė problema, trukdanti studentams ir absolventams įsidarbinti, yra patirties stoka ir nežinojimas, kaip tinkamai prisistatyti darbo rinkoje. Netinkamai parašytas CV ar motyvacinis laiškas netgi gabiausiam studentui gali sutrukdyti įsidarbinti. Taip pat pastebima, kad darbo paieška dažnai tampa pasyvi (išsiunčiamas CV ir laukiama, kada kandidatas bus pakviestas į pokalbį). Universitetų karjeros centrai skatina studentus būti aktyviais, drąsiais, patiems ieškoti galimybių. Pastebima, kad įmonės dažnai renkasi jaunus specialistus, turinčius mažiau patirties, tačiau pasižyminčius aktyvia visuomenine bei akademine veikla. Todėl patirties stoka neturėtų tapti „stabdžiu“, kuris trukdytų rasti įdomų ir perspektyvų darbą.
Dar viena problema, su kuria susiduria įmonės – didžiulis informacijos srautas. Darbdaviams sunku pasiekti tinkamus kandidatus ir atrasti tikslinę auditoriją. Todėl dažnai kreipiasi į universitetų karjeros centrus. Jie tikisi, kad paieškos bus trumpesnės, tačiau tinkamo kandidato paieškos dažnai užtrunka pakankamai ilgai. Todėl siūloma studentams nebijoti patiems drąsiai siūlyti kandidatūrą.

Vilija Mačiulskytė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest