Stipriausi manipuliacijos įrankiai, paveikiantys tiek vadovą, tiek darbuotoją

Išskiriamos trys manipuliacijos sritys darbo aplinkoje. Pirmoji – kuomet vadovai manipuliuoja darbuotojais, antroji – darbuotojų manipuliacija vadovais ir kolegų manipuliacija kolegomis.

Neurolingvistinio programavimo trenerės Viktorijos Česonytės teigimu, palankiausia terpė manipuliacijoms yra kaltės ir baimės jausmo sukūrimas arba pagyros.

Darbuotojų manipuliacija vadovais

Tai, kad esate vadovai ir užimate atsakingas pareigas, motyvuojate komandą, dar nereiškia, kad visi darbuotojai sąžiningai su jumis bendrauja. Kad ir kaip būtų, ne visi linkę atsakingai ir kruopščiai dirbti. Visada atsiranda žmonių, vengiančių atsakomybės ir besistengiančių ją perkelti būtent ant vadovo pečių. Pasak V. Česonytės, tai pats dažniausias darbuotojų manipuliacijos vadovais atvejis. „Pavaldinys ateina pas vadovą ir pasako, kad nori pasikonsultuoti. Jau čia yra pirmasis žingsnis manipuliacijos link. Šiuo atveju prašymas pakonsultuoti yra vadovo kompetencijų pripažinimas ir jo savimeilės paglostymas. Pokalbio metu darbuotojas papasakoja vadovui apie savo problemą nepateikdamas jokių pasiūlymų. Jis tikisi vadovo patarimų, o pastarasis norėdamas užtvirtinti savo autoritetą ir kompetencijas pradeda intensyviai patarinėti ir spręsti darbuotojo probemas. Taigi, darbuotojas gavo „instrukcijas“, kaip jam elgtis ir perkėlė atsakomybę vadovui. Tai tampa ypač akivaizdu, kai pasiūlymas buvo netinkamas ir probemos išvengti nepavyko. Tada darbuotojas ramiausiai pareiškia: „Juk tai Jūs man sakėte taip daryti, aš tik padariau, ką jūs man pasakėte.“, – pasakojo V. Česonytė.
Pašnekovė pateikia ir kitą pavyzdį, kai darbuotojas turi kažką suorganizuoti, tuomet jis ateina pas vadovą ir sako: „Žinote, bendraujant su įmone X būtinas Jūsų lygmens atstovavimas, nes aš, kaip vadybininkas (dar būna užaštrina sakydami „vadybininkėlis“), nelabai tinku. Jūsų skambutis šiuo atveju „pajudintų ledus“. Taip kalbėdamas jis pabrėžia vadovo atsakingas pareigas, autoritetą ir svarbą, tad vadovas imasi veiksmų, kad situacija būtų išspręsta.
Ką tokiais atvejais turėtų daryti vadovas? „Visuomet reikia konkretumo, pavyzdžiui, pirmu atveju, kai nėra pasiūlymo, reikia klausti – kokie tavo pasiūlymai, ką apie tai manai? Nebūtina iš karto pateikti sprendimo, pirmiausiai pats darbuotojas turi pabandyti įvertinti problemą ir pasakyti, kokie sprendimo būdai. Antru atveju, reikia aiškintis tiksliai – pagal ką nusprendei, kad tavo pareigos netinkamos pabaigti šio projekto? Tau pasakė, kad skyriaus vadovas nekalbės su tavimi?“, – pabrėžė pašnekovė.

Vadovų manipuliacija darbuotojais

V. Česonytės teigimu, vadovai dažniausiai manipuliuoja karjeros galimybėmis, atlyginimo pakėlimu, darbo priemonėmis, žada teigiamus pokyčius.
„Darbuotojai dar pirmųjų susitikimų su darbdaviu metu, patys daro klaidą, neišsiaiškina, kur eina, prisikuria iliuzijų, o paskui nusivilia ir teigia, kad jais naudojasi, tad rekomendacija – jau per darbo pokalbį išsiaiškinti, ko iš tavęs tikisi vadovas“, – patarė V. Česonytė.
Psichologinė vadovų manipuliacija darbuotojais pasireiškia sukeliant kaltę ir per baimę. Pavyzdžiui, pabrėžiant: „Eilė tokių kaip tu laukia prie durų, konkurencija labai stipri“.
Kaltės jausmas sukeliamas tuomet, kai siekiama, kad darbuotojas atliktų papildomus darbus. Pavyzdžiui, vadovas pabrėžia blogai atliktus darbus ir tuomet darbuotojas pasijunta blogai, pradeda teisintis, o tuomet vadovas ištiesia „gelbėjimosi šiaudą“ ir sako, kad turi dar vieną projektą, kuris labai tiktų būtent šiam darbuotojui, jį atlikus ir bus sprendžiamos tolimesnės karjeros perspektyvos.
Dažna ir ši frazė: „Tu juk toks geras specialistas, išspręsk šią problemą, o vėliau ką nors sugalvosime, atsilyginsime, dabar labai skubu. Ir tik tu gali dabar mus ištraukti iš šitos skylės!“. Pirma, sukuriamas laiko deficitas – labai stiprus įtakos darymo įrankis. Antra, pakeliama darbuotojo savivertė. Taip pat vadovų manipuliacijose dažnai pasitaikantis metodas – virtualių sąvokų vartojimas – daug informacijos nieko konkretaus nepasakant. Tiksliau, kad į tokius daugiareikšmius žodžius žmonės „įsideda“ savo reikšmes ir tada lengviau jiems padaryti įtaką. Spaudimui lengviau pasiduoda moterys, nes nori greičiau dingti iš diskomforto zonos – įvykio vietos, o dėl to ir reikia priimti kokį nors sprendimą. Vyrai dažniau sako – rytoj nuspręsime, jie jaučia spaudimą, bet pasilieka laiko apmąstymui.

Kolegomis manipuliuojama labai dažnai prašant padaryti kažką už manipuliatorius. „Aukos“ labai greitai identifikuojamos ir tuomet vis prašoma „pagalbos“. Dažnai manipuliuojama naujokais, nes jie nori padėti, greičiau įsitraukti į kolektyvą. Moterys linkusios manipuliuoti savo silpnumu ir kažkas padeda, lieka po darbo ir atlieka kolegėms skirtas užduotis, o jos tuo naudojasi ir toliau.

Manipuliacijos technikos ir įgimtos, ir įgyjamos, jų išmokti gali kiekvienas, tad žinodami pagrindinius jų principus, galėsime lengviau atpažinti manipuliatorius ir nepasiduoti jų įtakai.

Dovilė Joneliūnienė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest