Šarūnas Ledas: lietuviai žaidimų kūrėjai turi visus įgūdžius sėkmei pasiekti

Pasaulinės žaidimų rinkos augimas stebimas jau ne vienerius metus. Šiuo metu yra apie 2 milijardus žaidėjų ir prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos žaidimų rinka atneš daugiau nei 90 milijardų JAV dolerių pajamų. Teigiama, kad žaidimų rinkos augimas nesustos ir iki 2019 m. išaugs dar daugiau nei 6 %. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys, Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorius ir vienas iš studijos Tag of Joy įkūrėjų Šarūnas Ledas sako, kad šiam verslui nėra jokių kliūčių būti pelningam ir Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Ar tikrai žaidimų kūrimas yra toks pelningas verslas? Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje?

Neabejotinai taip. Kalbant apie pasaulinę industriją, galima paminėti, jog šiuo metu bendros žaidimų generuojamos pajamos viršija muzikos ir netgi filmų industrijų pajamas. Šis faktas puikiai iliustruoja, kokia milžiniška ir pelninga yra ši sritis. Kalbant apie žaidimų verslą Lietuvoje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad lietuviai kūrėjai savo produktus parduoda viso pasaulio žaidėjams. Skaitmeninės žaidimų parduotuvės – App Store, Steam ir kt. – suteikia galimybę be didesnio vargo platinti žaidimą didžiojoje dalyje pasaulio valstybių. Tai reiškia, kad šiam verslui nėra jokių kliūčių būti pelningam Lietuvoje – reikia tik pakankamai įgūdžių, kūrybiškumo ir verslumo, o jų lietuviai turi tikrai pakankamai. Be abejo, reikia turėti galvoje, kad žaidimų verslas yra ir labai rizikingas: kuriant žaidimą labai sunku nuspėti, kiek pajamų jis uždirbs, nes jo sėkmė priklauso nuo galybės faktorių, kuriuos kartais sunku arba neįmanoma sąlygoti. Bet turime nemažą skaičių pelningų žaidimų kūrėjų kompanijų Lietuvoje, tad akivaizdu, jog lietuviai turi visus reikiamus įgūdžius sėkmei pasiekti.

Kuo ypatinga žaidimų industrija?

Žaidimų industrija iš daugelio kitų išsiskiria tuo, kad apjungia daug skirtingų disciplinų ir dėl to yra itin įvairialypė bei kūrybiška. Juk žaidimui sukurti reikia ir programuotojų, ir dailininkų, ir muzikantų, ir žaidimų projektuotojų, ir dar įvairių profesijų atstovų. Ir labiausiai žavi tai, kad visi šie iš pažiūros skirtingi žmonės dirba, vedami vieno bendro tikslo, siekdami sukurti kuo patrauklesnį ir kuo įdomesnį produktą. Na, o kai tas produktas pagaliau išeina į rinką, jis daugybei žmonių suteikia džiaugsmo, praturtina jų laisvalaikį. Tai suvokti yra išties nuostabus jausmas.

Su kokiais dažniausiai stereotipais susiduria žaidimų kūrėjai?

Turint galvoje, kad kurdami žaidimus, sukuriame žmonėms pramogą, neretai ir pats kūrimo procesas vertinamas nerimtai. Tačiau susidūrę su tokiu požiūriu paprasčiausiai paaiškiname, kad verslo požiūriu tai yra rimtas ir iššūkių kupinas darbas, šia prasme niekuo neišsiskiriantis iš kitų profesijų.

Papasakokite apie savo kurtą žaidimą „Monster Buster: World Invasion“. Kaip jam sekasi dabar?

„Monster Buster: World Invasion“ ypatingas tuo, kad jis žaidžiamas realiame pasaulyje, pasitelkiant papildytąją realybę: žaidėjas kolekcionuoja monstriukus, su kuriais kovoja prieš kitus, siekdamas surinkti kuo daugiau personažų ir užauginti kuo stipresnius savo monstrus. Šio žaidimo pirminę versiją išleidome 2014 metų pabaigoje Windows Phone telefonams, tačiau iki šiol jį tobuliname, siekdami išvystyti kiek įmanoma įdomesnę patirtį žaidėjui. Windows Phone platformoje šis žaidimas yra labai populiarus ir itin gerai vertinamas, o greitu metu jį išleisime ir iOS bei Android telefonams. Galima pridurti tai, kad šiuo metu tai nebe vienintelis monstrų kolekcionavimo ir kovų žaidimas, vykstantis realiame pasaulyje, bet galime didžiuotis, kad tai buvo pats pirmas tokio tipo žaidimas.

Kiek laiko užtrunka sukurti žaidimą? Kada atsiperka investicijos?

Žaidimo kūrimo laikas labai priklauso nuo jo tipo, apimties ir komandos dydžio. Patį mažiausią žaidimą galima sukurti vienam per mėnesį ar du, bet yra žaidimų, kuriuos kuria tūkstančiai žmonių penkerius metus. Tačiau bet kuriuo atveju, sukūrus kokybišką žaidimą ir tinkamai jį įvedus į rinką, galima tikėtis, jog per kelis mėnesius jis tikrai atsipirks. Tačiau, kaip jau minėjau, žaidimų rinka yra sunkiai prognozuojama, tad žaidimas gali per savaitę sugeneruoti tiek pajamų, kad investicija atsipirks dešimteriopai.

Kokia konkurencinė aplinka vyrauja Lietuvos žaidimų industrijoje?

Žaidimų kūrėjai Lietuvoje nelaiko vieni kitų konkurentais: žaidimus juk kuriame viso pasaulio rinkai, kas reiškia, kad konkuruojame su viso pasaulio kūrėjais, o ne tarpusavyje. Šis požiūris skatina vienus kitiems padėti, bendradarbiauti ir tiesiog daug bendrauti. Turime ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociaciją, kuri vienija visos Lietuvos kūrėjus, padeda jiems susirasti partnerius bei darbuotojus, skleidžia naujienas apie mūsų kūrėjus. O žaidimų kūrėjų kompanijų čia turime net kelias dešimtis.

Jau netrukus vesite žaidimų kūrimo mokymus Kazimiero Simonavičiaus universitete. Kam jie skirti?

Mokymų metu dalyviai pereis per visas žaidimų kūrimo stadijas: žaidimo projektavimą, programavimą, vizualiosios dalies, garso bei muzikos kūrimą ir net žaidimų marketingą. Mokymus ves kiekvienos šios srities specialistai, bet patys mokymai skirti pradedantiesiems, siekiantiems pradėti gilintis į šią sritį, suprasti žaidimo kūrimo procesą ir įgauti tam tikrus pagrindus, leidžiančius patiems sukurti nesudėtingą žaidimą. Taigi šių mokymų dalyviai gali realiai būti bet kas: mokiniai, norintys „pasimatuoti“ šią profesiją, vyresnio amžiaus atstovai, ieškantys naujų įgūdžių, vadovaujantį darbą dirbantys žmonės, siekiantys persikvalifikuoti į šią sritį, ir t. t. Prieš mokymus taip pat įvyks ir pristatomoji paskaita, kurioje aš bendrais bruožais papasakosiu apie žaidimų kūrimo procesą, industriją, pateiksiu patarimų, kaip į ją įsitraukti, o kartu pristatysiu ir būsimus mokymus.

Ar įmanoma vienam sukurti sėkmingą žaidimą?

Turime ne vieną pavyzdį Lietuvoje ir daugybę pavyzdžių užsienyje, kai žmogus vienas sukuria sėkmingą žaidimą. Tad taip, tai yra įmanoma, ir būsimųjų mokymų dalyviai įgaus visus įgūdžius, reikalingus paprastam, bet potencialiai sėkmingam žaidimui sukurti. Tačiau reikia pridurti ir tai, kad kuriant žaidimą su komanda, rezultatą galima pasiekti greičiau, žaidimas gali būti sudėtingesnis, o galiausiai dirbti kartu su kitais kūrybiškais žmonėmis yra tiesiog smagiau.

Papasakokite apie savo svajonių žaidimą, kurį norėtumėte sukurti.

Asmeniškai mano ir visos mūsų studijos „Tag of Joy“ pagrindinis siekis yra kurti iš minios išsiskiriančius žaidimus. Šis išskirtinumas gali būti neįprastas, bet įdomus žaidimo vyksmas, aukšta vizuali kokybė, išskirtinis naratyvas ar bet kuri kita savybė. Būtent to ir siekiame savo žaidimu „Monster Buster: World Invasion“, naujuoju projektu „Crowns and Pawns“ ir kitais žaidimais, kuriuos kursime ateityje.

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest