R. Dargis: „Išsiskirs tie jauni asmenys, kurie pasižymės kūrybiškumu ir unikalumu“

Gegužės pradžioje Vytauto Didžiojo universitete vyko vieša diskusija „Visuomenės lūkesčiai ir aukštasis mokslas: kas, ko ir kodėl tikisi?“. Diskusijos moderatorius VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius pabrėžė, jog svarbu pabandyti įvardinti šiandieninę Lietuvos švietimo būklę, kaip vystosi švietimas ir kokios galimos perspektyvos laukia ateityje.

Diskusijos metu universitete lankėsi Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų komisaro patarėjas prof. dr. Dainius Pavalkis, kuris atstovavo švietimo sistemą, taip pat atstovaudamas verslo sektorių diskusijoje dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Kauno miesto savivaldybės vicemeras Povilas Mačiulis, įmonės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, absolventas Mantas Horbačauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, studentas Paulius Baltokas bei Lietuvos moksleivių sąjungos regioninių reikalų koordinatorius Simas Sirtautas.

Švietimo ir verslo bendradarbiavimas

Pavalkis diskusiją pradėjo nuo minties, kad ne bendradarbiavimas yra svarbiausia, o kaip tai spręs problemas, kiek darbo vietų kurs verslas ir kaip universitetas paruoš studentus rinkai. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, itin aktuali bendradarbiavimo problema yra ta, kad mokiniai į aukštąją mokyklą ateina neparuošti. „Neramina, kad pridėtinę vertę kuriantys ir kursiantys žmonės Lietuvos mokyklose vis dar yra XX a. vidurio sistemoje, geriausiu atveju“, – ironiškai švietimo sistemos problemą iliustruoja R. Dargis.

Švietimo ir verslo bendradarbiavimas galiausiai priklauso nuo jaunų žmonių, jų supratimo, kad verslui svarbiausia yra ne pinigai, o idėjos. „Jų savimonei kelti reikia jau vidurinio lavinimo įstaigose supažindinti mokinius su rinkos ekonomika, pridėtinės vertės svarba“, – teigia Robertas Dargis. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, verslo ir švietimo bendradarbiavimo metu išsiskirs tie jauni asmenys, kurie pasižymės universalumu, kūrybiškumu ir unikalumu.

Standartizuotas mokslas

Pavalkio teigimu, švietimo sistema turi būti itin dinamiška ir lanksti, nes vis daugiau išsilavinimo siekia „netipiniai“ studentai: vyresni, mamos auginančios vaikus, tie, kurie mokymuisi gali skirti tik dalį laiko, nori studijuoti nuotoliniu būdu. Šiuo atveju sistema susiduria su iššūkiais ar ji gebės prisitaikyti prie kiekvieno individualiai ir atskleisti asmens turimus gebėjimus. „Šiandieniniame pasaulyje nėra vienos mokymosi metodikos visiems studentams“, – nestandartizuoto švietimo (orientuoto į individualių poreikių patenkinimą) svarbą pristato Europos Komisijos Mokslo ir inovacijų komisaro patarėjas.

„Mums šiandien vis labiau reikia kalbėti apie universalumą “, – mintį išsako Robertas Dargis. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento,  ne tik standartizuota švietimo sistema neveikia šiandieniniame pasaulyje ir neparuošia puikių specialistų rinkai, bet ji dar nėra tinkamai integruota. Verslo sektoriaus atstovas diskusijos metu išsakė, jog svarbu ne atskirti, o susieti humanitarinius, technologinius, gamtos ir fizikos bei socialinius mokslus. „Universalių žinių turintys jaunuoliai ne tik lengviau orientuosis studijų krypties pasirinkime, nesusidurs su įsidarbinamumo iššūkiais, bet veiks kaip efektyvi rinkos ekonomikos dalis“, – teigia Robertas Dargis.

Informacinių technologijų plėtra

Bendru diskusijos dalyviu nutarimu informacinių technologijų galimybių plėtra yra viena iš pagrindinių aukštojo mokslo perspektyvų. „Tai leidžia bendradarbiauti su didėlėmis besimokančių, besirenkančių studijų kryptį žmonių grupėmis bei personalizuoti ugdymo metodus“, – pasakoja D. Pavalkis. Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) jau yra diegiamos programos, kurios padeda mokiniui būsimų studijų krypties pasirinkimo procese bei studijų programų parinkime, atsižvelgiant į jo psichologiją, poreikius, sveikatą ir jau turimus gebėjimus.

Nuotr. J. Petronis

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest