Karjeros posūkis: ar verta nuolatinį darbą keisti į – verslą?

Su kokiomis mintimis ryte ruošiatės į darbą? „Savo veikla patenkintas žmogus ryte nori eiti į darbą, o vakare – nori namo, nes tiek darbe, tiek namuose jaučiasi gerai“, – sako „Galimybių Arsenalo“ direktorė, psichologė Irma Suraučiūtė.

Kodėl renkamės nemėgstamą darbą?

Pasak I. Suraučiūtės, netinkami prioritetai ir vertybės trukdo savirealizacijai. Labai dažnai jaunas žmogus pasirenka profesiją, kurią rekomenduoja aplinkiniai, kuri atrodo, jog bus perspektyvi ir populiari. Kai yra priimamas sprendimas, žmogus būna lengvai paveikiamas, todėl aplinkinių nuomonė nusveria jo paties norus.
„Dažnai kaip prioritetas yra pasirenkami finansai“, – sako pašnekovė. Žmogus nepagalvoja, kad nemėgst amas darbas kenkia sveikatai. Tada uždirbami pinigai išleidžiami atsipalaidavimui po nemėgstamo darbo bei sveikatos gydymui. Geriausia užsiimti tuo, ką darant „užsidega akys“. Jeigu reikia save įkalbinėti dirbti, tada kažkas ne taip. Be to, ir sėkmė finansuose didėja, kai darai, kas patinka. Žmonės per greitai pasiduoda. Jeigu turite idėją, kuri manote nesutaps su daugelio nuomone, iš karto jos nepasakokite, pataria I. Suraučiūtė.
Būna, jog darbuotojai „užsisėdi“, toje pačioje įmonėje dirba daugybę metų. Tokie darbuotojai yra patikimi, patikrinti laiko, kita vertus, jie pradeda „plaukti pasroviui“, jaučiasi nepakeičiamais. Tačiau viskas priklauso nuo asmenybės ir darbo srities. Aktyvūs darbuotojai sugalvoja naujovių, pavyzdžiui, gali prisiimti naujų pareigų arba tiesiog atnaujinti darbo vietą. Jeigu darbo sritis yra ta, kurioje viskas keičiasi, tai darbuotojai tiesiog negali užsisėdėti. O būna sričių, kuriose nieko naujo išrasti neįmanoma, tad darbuotojo tikslas – būti savo srities profesionalu.
„Jeigu nuolat darbo vieta yra keičiama, vadinasi žmogus ieško, kur geriau, jeigu tai daro dėl finansų, nepatinkančio kolektyvo ar kitų išorinių priežasčių, gadina savo karjeros istoriją.“, – teigia I. Suraučiūtė. Žmogus dažnai turi iliuziją, kad kažkur yra geriau. Tačiau pašnekovė pataria pirmiausia keisti ne darbą, o problemas savyje. Pagalvoti, ką galiu padaryti, kad darbe geriau jausčiausi. Tačiau, jeigu žmogus jaučia, kad nerealizuoja savęs, kad nenori eiti į darbą, tada verta keisti darbo vietą ar netgi sritį.

Dauguma žmonių nori keisti darbą

Pasak I. Suraučiūtės, septyniolikoje šalių buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad nuo 28 iki 56 procentų žmonių nori keisti darbą. Kitas tyrimas parodė, jog net 65 procentai darbuotojų yra nepatenkinti savo darbu. Jeigu gydytojas nepatenkintas savo darbu, ar jis gali būti geranoriškas su pacientais. Ar jis tikrai sugebės įdėti visas reikiamas savo pastangas? „Būtinai reikia kažką daryti, jeigu žmogus nesijaučia patenkintas savo darbu“, – teigia pašnekovė.
Nemėgstamas darbas kenkia sveikatai. Žmogus gali tiek fiziškai, tiek emociškai blogai jaustis. Taip pat didėja nepasitenkinimas gyvenimu. „Sudėjus darbo valandas išeina, jog per visą gyvenimą mažiausiai 11 metų dirbame, o kas dirba viršvalandžius tai gali susidaryti ir 15 ar net 20 mūsų gyvenimo metų. Tad tikrai verta pasvarstyti ar šiuos metus norime švaistyti nemėgstamai veiklai“, – sako pašnekovė I. Suraučiūtė. Taip pat žmogus, dirbantis nemėgstamą darbą, negali būti visapusiškai geras darbuotojas. Jis negali kokybiškai dirbti, pavyzdžiui, vadybininkai dėl to gali neefektyviai bendrauti su klientais.

Kaip rasti sritį, kuri džiugintų?

Kada geriausias laikas pokyčiams? Kada ieškoti naujo darbo? „Jeigu ieškosime tinkamo meto jo niekada nerasime“, – teigia I. Suraučiūtė. Visada rasime pasiteisinimų, kodėl šį sprendimą turėtume atidėti. Sunku išeiti iš komforto zonos, be to, visada yra rizika, nes nežinome, ar pasiseks. Žmones stabdo nesėkmės baimė. Tačiau, jeigu nerizikuosime, nežinosime, kaip būtų buvę, blogiausia, kas gali nutikti, tai – galime grįžti į tą pačią sritį.

Norint atrasti patinkančią sritį I. Suraučiūtė pataria naudoti klausimų metodą. Įvairūs klausimai padeda atrasti pagrindinį atsakymą, koks yra mano pašaukimas? Koks mano tikslas? Ką atsakytume į šiuos klausimus:

Jeigu nerūpėtų pinigai, kokį darbą norėčiau dirbti?

Ką man taip patinka daryti, kad galėčiau už tai sumokėti?

Ką man patinka daryti? Jeigu būtų 100 procentų sėkmės tikimybė, pakankamai finansų, žinių, įgūdžių, ko imčiausi?

Ką sugebu daryti geriau už kitus? Kokie mano talentai ir kaip juos galiu realizuoti?

„Svarbu nepamiršti svajoti ir žinoti, ko norite, taip pat tikėti, kad tai realu ir galiausiai – veikti, kad noras taptų realybe“, – patarė I. Suraučiūtė.

Prieš realizuojant idėją – ją išbandė praktiškai

„Keksiukų pasaulio“ įkūrėja Gintarė Zacharova nekilnojamo turto sritį iškeitė į keksiukų dekoravimo ir pardavimo verslą. Tai nebuvo drastiškas ir neapgalvotas sprendimas. „Mintis dekoruoti keksiukus išsirutuliojo pamažu. „Noriu siekti tikslų, neišeidama iš savo komforto zonos.Nors dažnai teigiama priešingai, žmonės yra raginami palikti savo komforto zoną, jeigu nori kažko pasiekti. Tačiau nenoriu iš šios zonos išeiti, nes manau, kad tai kenkia tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Noriu jaustis rami ir užtikrinta“, – sako G. Zacharova.
Kodėl būtent keksiukai? Atsakyti į šį klausimą pašnekovei gana sunku. „Negaliu konkrečiai atsakyti, kaip gimė ši idėja“, – teigia G. Zacharova. Viskas atsirado pamažu. Darbas nekilnojamojo turto srityje taip pat buvo prie širdies, tik ilgainiui tapo monotoniškas. Norėjosi veiklos, kuri būtų moteriškesnė, subtilesnė, maloni. Turėjau visokių minčių, susijusių su maistu, taip iš jų atsirado keksiukų dekoravimas. Naująjį savo užsiėmimą derinau su darbu, nekilnojamo turto srityje, į naują sritį nepuoliau staiga“, – sako pašnekovė.

Investicijos ir rizika

Pradinio kapitalo nereikėjo jokio. Pirmiausia reikėjo kompiuterio ir interneto, kad būtų galimybė keliauti neišeinant iš namų ir stebėti, kaip kitose šalyse kuriami keksiukai. Dar reikėjo nusipirkti keksų, cukraus masės bei keletą formelių dekoracijoms gaminti. Štai ir viskas, dažnai žmonės klysta manydami, kad nuosavas verslas reikalauja didžiulių investicijų ir rizikos.
„Visiškai nesijaučiu kažkuo rizikavusi. Viskas vyko po truputį, nes nežinojau, ar patiks ta veikla ir ar bus klientas kuris norės pirkti mano produktą“, – pasakoja pašnekovė. Kuriamą produktą ji vertino kritiškai, nežinojo, kaip klientas jį vertins.
Pašnekovė pasakoja, jog verslo pradžioje viską darydavo pati, pirkdavo keksiukus, iš cukraus masės gamindavo dekoro elementus ir jais dekoruodavo. Kai kurioms dekoro detalėms atidirbti prireikė nemažai laiko. Sudėlioti paveikslėlį, kuris būtų gražus ir estetiškas nėra paprasta, tačiau šiuo metu klientas turi galimybę rinktis iš keleto rinkinių. Artėjant šventėms, pavyzdžiui Kalėdoms, kuriamas naujas rinkinys. Kuriant naują rinkinį atsižvelgiama į to sezono mados tendencijas, kokios spalvos ir formos tuo metu populiarios. „Smagu, kad sulaukiame atsiliepimų, jog mūsų produktas ne tik gražus, bet ir skanus. Būtent to ir siekiame – grožio, estetikos ir puikaus skonio“, – teigia G. Zacharova.
Įmonė užsiima tik pardavimais ir dizainu, visa kitą ji perka iš išorės, tad nereikia didelių investicijų, be to, mažėja verslo rizika. Kiekviena įmonė turi daugybę sudedamųjų dalių, kurios padeda tinkamai patenkinti kliento poreikius, tačiau nebūtina visko atlikti patiems, galima turėti partnerius, kurie išpildytų norus ir atitiktų kokybės standartus.

Darbas teikia džiaugsmą

„Dirbu su laimingais žmonėmis, kurie ruošiasi šventėms, jie ieško kažko gražaus, nori nustebinti ir nudžiuginti savo artimus žmones. Juk laimingas, ne tik tas, kuris gavo dovaną, bet kuris ir dovanoja. Smagu gauti teigiamus atsiliepimus. Šie aspektai skatina ir toliau stengtis džiuginti klientus, ieškoti naujų ir įdomių sprendimų.Taip pat šioje veikloje beveik nėra vietos stresui, daug mažiau iškyla problemų, be to, jas daug paprasčiau išspręsti. Nesistengiame viršyti savo galimybių, priimame užsakymus, kuriuos sugebame atlikti, – sako G. Zacharova.
Tiksliai apibūdinti savo vartotoją pašnekovei gana sunku, tačiau ji pastebi, kad keksus dažniausiai perka moterys, o kitas svarbus vartotojų segmentas – įmonės. Pastarosios dažniausiai kreipiasi prieš šventes ir užsako tikrai didelius kiekius.

Ateities planai ir perspektyvos

Nors įmonės pavadinimas yra konkretus, aiškus nusakantis veiklą, ateityje pavadinimą G. Zacharova planuoja keisti, nes jis yra lietuviškas, o artimiausiuose planuose – ir užsienio rinka. Neseniai įkurta elektroninė parduotuvė, kurioje klientui paprasčiau ir patogiau pateikti savo pageidavimus. Planuojama turėti papildomų paslaugų – nuomoti indus ir dekoracijas. „Pastebime, kad žmonės ruošdamiesi šventėms sugaišta daug laiko, kol susirenka visus reikalingus daiktus. Tad norime, kad pas mus jie gautų pilną komplektą desertų stalui“, – ateities planais dalinosi pašnekovė.
O abejojantiems savo pasirinkta veiklos sritimi, G.Zacharova pataria rasti veiklą, kuri džiugintų ir patiktų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus mėgsta sportuoti, jo veikla gali būti susijusi su sportu. Po to svarbu išbandyti produktą rinkoje, išsiaiškinti, ar jis turės pasisekimą. Ir galiausiai reikia turėti savidisciplinos. Nuosavoje veikloje pats žmogus planuojasi savo darbus, niekas iš šalies nepadeda to daryti. Tad svarbu turėti planą ir nuosekliai dirbti.

Gintarė ZacharovaGintarė Zacharova
Vilija Mačiulskytė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest