Kaip vadovauti, jog įmonė sėkmingai klestėtų?

Kiekvienas gero vadovo savybes, pareigas, motyvacines priemones įsivaizduojame skirtingai. Iš tiesų, vieno teisingo apibrėžimo, koks vadovas geriausias, nėra. Tačiau egzistuoja pagrindiniai aspektai, kurie apibūdina sėkmingą vadovą.

Apie šiuos pagrindinius aspektus kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekane mokslui ir studijoms dr. Aurelija Stelmokiene bei Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros vedėja dr. Aukse Endriulaitiene.

Kokios savybės apibūdina lyderį?

Pašnekovės teigia, jog vienaip vadovas gali būti apibūdinamas teorinėje literatūroje, kitaip –pavaldinių, kuriems jis vadovauja. Pasak A. Stelmokienės, paveikus lyderis pristatomas kaip išsiskiriantis iš kitų ypatinga savo individualia charakteristika – charizma. Be to, efektyvus vadovas dažnai apibūdinamas kaip ekstravertas, besielgiantis apgalvotai, tačiau atviras naujai patirčiai ir emociškai stabilus. Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, jog pavaldiniai įsivaizduodami savo idealų vadovą taip pat tikisi išskirtinės stiprios asmenybės, kuria norėtųsi sekti kaip pavyzdžiu. Pavaldiniai tikisi, jog efektyvus vadovas gebės bendrauti ir bendradarbiauti, bus visuomeniškas, nuolat tobulėjantis, sąžiningas ir atsakingas. A. Endriulaitienė sako, jog pavaldiniai nori, kad jų vadovas būtų panašus į jų įsivaizduojamą idealą – stipri asmenybė, kuriai rūpi pavaldiniai, rūpi organizacijos ir visuomenės gerovė, rūpi moralė ir, žinoma, darbo rezultatai. Kuo didesnis panašumas į idealą, tuo labiau pavaldiniams norisi sekti tokiu vadovu ir efektyviai dirbti.

Vadovo pareigos ir atsakomybės

Kalbant apie vadovo pareigas A. Stelmokienė pasakoja, jog gana ilgą laiką vyravo stereotipas, jog efektyviam vadovui pakanka būti geru vadybininku, besiorientuojančiu į užduočių atlikimą. Tačiau sparčiai besikeičianti aplinka ir augantys reikalavimai itin konkurencingoje rinkoje privertė šį stereotipą pradėti griauti ir efektyvų vadovavimą apibrėžti plačiau. Norėdamas kartu su savo darbuotojais pasiekti lūkesčius pranokstančius rezultatus, vadovas turi gebėti suformuluoti ir aiškiai išsakyti tikslus, valdyti vykstančius organizacinius procesus, užmegzti ir išlaikyti santykius su savo darbuotojais bei lanksčiai reaguoti į aplinką, kurioje veikia organizacija. Tačiau vadovas neturėtų pamiršti veiklų delegavimo galimybės, kuri taikant išmintingai gali veikti kaip darbuotojų motyvavimo priemonė. Pasak A. Endriulaitienės vadovo noras viską kontroliuoti ir atlikti pačiam, įsitikinimas, kad jis žino viską geriau už kitus gali sumenkinti tiek vadovo, tiek pavaldinių rezultatyvumą.

Darbuotojų ir vadovo santykiai

„Kalbėdami apie idealų vadovą, darbuotojai dažniausiai mini gerus santykius tarp vadovo ir pavaldinių kaip itin reikšmingą aspektą“, – sako A. Stelmokienė. Kita pašnekovė A. Endriulaitienė taip pat sutinka, kad darbuotojai nori, kad jų vadovas juos gerbtų, elgtųsi su jais teisingai, pripažintų, kad darbuotojams svarbus ne tik darbas, bet ir asmeninis gyvenimas, domėtųsi individualiais poreikiais ar asmeninio gyvenimo detalėmis. Vis dėlto psichologai naudoja terminą „dalykiški santykiai“ su pavaldiniais, kuris ir reiškia, kad neturi būti didelės draugystės, asmeniškumų, o tuo labiau nekonstruktyvaus, „bjauraus“ elgesio. Abipusė pagarba ir pripažinimas vienas kito kaip vertingo ir svarbaus asmens, kuris kartais gali padaryti ir labai gerų dalykų, ir klaidų – tokie santykiai iš esmės yra vertinami kaip efektyvūs tiek mokslininkų, tiek praktikų tarpe.

Kaip pasiekti efektyvių darbuotojų rezultatų?

A. Stelmokienė teigia, jog efektyvus vadovas turėtų rinktis motyvavimo priemones tik įvertinęs savo darbuotojų poreikius – vieną gali motyvuoti abonementas į sporto klubą, kitą – bilietai į operą, kartais pagiriantis žodis gali būti vertingesnis už piniginį paskatinimą. Todėl vienareikšmiško atsakymo apie universalius motyvavimo būdus nėra. A. Endriulaitienė dar papildo, jog svarbu nepamiršti, kad net suradus efektyviausią motyvavimo būdą, po tam tikro laiko, jis gali būti jau visai nebemotyvuojantis.
Tarp darbuotojų ir vadovų kartais vyksta nesusikalbėjimai. Kodėl darbuotojas neteisingai supranta užduotis? Abi pašnekovės sako, jog svarbiausia tinkamai komunikuoti su darbuotojais. „Dažnai skambiai suformuluoti tikslai yra sunkiai suprantami eiliniam darbuotojui, kuris neatpažįsta savo galimo indėlio juose. Vadovas turėtų aiškiai išsakyti tikslus ir užduotis darbuotojams, kad kiekvienas darbuotojas suprastų savo atliekamų darbų vertę siekiant pagrindinių organizacijos tikslų ir jaustųsi svarbiu sraigteliu didelio laikrodžio mechanizme“, – teigia A. Stelmokienė. Pasak A. Endriulaitienės, manymas, kad pavaldiniai supranta tikslus, užduotis ar situacijas taip pat kaip vadovai; galvojimas, kad tam tikri dalykai, kurie aiškūs vadovui savaime turi būti aiškūs ir priimtini darbuotojams, gali tapti dideliu nesusipratimu.

Vilija Mačiulskytė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest