Jus pakvietė į darbo pokalbį ‒ į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Ką ir kaip kalbėti darbo susitikimo metu ir ko jokiu būdu nesakyti? Kaip išsisukti nuo suktų klausimų ir ką atsakyti, jei darbdavys rimtu veidu paklaus „ką pasiimtumėte į negyvenamą salą ir kodėl“?

Dažnai ruošiantis darbo pokalbiui apgalvojame šimtus smulkmenų ir surepetuojame dešimtis atsakymų, tikėdami, kad toks pasiruošimas padės sublizgėti kandidatų minioje. Visgi vienas pagrindinių raktų į sėkmę atrankos pokalbyje yra nuoširdumas ‒ tai galioja ir kandidatui, ir darbdaviui.

Jei potencialų darbdavį sudomino jūsų motyvacinis laiškas ar gyvenimo aprašymas ir jis jus pakvietė į pokalbį, sveikinimai ‒ tai gera pradžia. Tačiau turėkite omenyje, kad pokalbis taps lemiamu faktoriumi atrankoje, nes jo metu darbdavys galutinai apsispręs, ar mato jus savo organizacijoje. Ir darbdaviui bus svarbu jus pamatyti ne tik kaip kompetentingą specialistą, bet ir kaip žmogų, kuriam būtų artimos organizacijos vertybės ir jos vidinė kultūra. Todėl prieš pokalbį pasidomėti įmone ir pasistenkite kuo geriau jam pasiruošti iš anksto.

Ką reiškia pasiruošti pokalbiui?

Jeigu pasiruošimą suvoktume tik kaip iš „patarimų“ knygų nurašytų standartinių atsakymų pateikimą, tokiu atveju pokalbio metu sužibėti nelabai pavyks. Žinoma, kartais atrankų metu mes užduodame standartinius klausimus, bet net ir tokiu atveju iš kandidato tikimės nuoširdaus atsakymo, kuris parodytų, kokia asmenybė jis yra ir kaip jis mąsto. Pavyzdžiui, darbuotoją besirenkantis vadovas, uždavęs klausimą „kokios tavo silpnybės?“, neretai išgirsta „punktualumas“ ar „esu per daug atsakingas“. Tokios formuluotės teparodo, kad žmogus yra perskaitęs vieną ar kitą darbo interviu patarimų knygą, bet tai ne daug pasako apie jį patį.

Teigiamo įspūdžio tikrai nepalieka ir tie kandidatai, kurie stengiasi atspėti „teisingą“ atsakymą – jie į klausimus atsakinėja taip, kaip to iš jų, neva, tikisi darbdavys. Arba labai aptakiai, arba politiškai teisingai „viena vertus taip, kita vertus kitaip…“. Labai dažnai būna taip, kad teisingo atsakymo tiesiog nėra, yra tik skirtingos nuomonės ir jas pagrindžiantys argumentai. Bandydami kalbėti „kaip reikia“ šiuolaikiniam darbdaviui siųsite signalą, kad savo nuomone nepasitikite arba apskritai esate žmogus be nuomonės.

Taigi, užuot repetavę teisingus atsakymus, geriau prieš pokalbį skirkite laiko susipažinti su įmonės veikla. Pavyzdžiui, peržiūrėkite įmonės interneto svetainę, pasidomėkite paskutinėmis naujienomis apie įmonę interneto žiniasklaidoje, kokie įmonės iššūkiai, su kuriais pastaruoju metu jai teko susidurti. Visa ši informacija jums bus naudinga pokalbio metu ir ne tik. Tuo pačiu ji padės susivokti ir atsakyti sau į klausimą, ar tikrai norite dirbti šioje įmonėje. Pasitaiko, jog atrankų metu sutinkame žmonių, kurie teigia, jog nori dirbti būtent šioje savo „svajonių organizacijoje“, tačiau paklausti kodėl, negali nurodyti nė vienos konkretesnės priežasties. Arba negali teisingai ištarti savo „svajonių organizacijos“ pavadinimo. Patikėkite, tokios smulkmenos pasako labai daug.

Renkasi ir kandidatas, ir organizacija

Apie kandidato domėjimąsi organizacija ir darbu joje parodo ir jo įsitraukimas į pokalbį. Darbo pokalbis nėra ir jokiu būdu neturi priminti apklausos proceso, kuomet viena pusė beria klausimus, o kita bando juos „atmušti“. Tiesa yra ta, kad renkasi ir kandidatas, ir organizacija. Todėl svarbu lygiavertis bendravimas ‒ kandidatui visada suteikiama proga užduoti klausimus ir šios galimybės jis jokiu būdu neturėtų praleisti. Tai gera proga parodyti savo susidomėjimą, įsigilinimą ir motyvaciją. Pasiteiraukite apie pareigas, apie kolektyvą, kuriame dirbsite, darbdavio lūkesčius. Visiškai normalu teirautis ir dėl darbo užmokesčio, jei iki tol šis klausimas dar nebuvo iškilęs. Svarbu savo klausimais sužinoti, ką ši įmonė siūlo, ir ar tas pasiūlymas jums yra priimtinas.

Ką daryti, jei jūsų visgi nepasirinko? Visada galite paklausti apie priežastis, ir jos iš tiesų gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, turėjome tikrai daug kandidatų, išsigryninome, kokios kompetencijos bus kertinės, kuriomis remiantis kviesimės į pokalbį, ir dėl to kai kurie kandidatai liko nepakalbinti. Jeigu dalyvavote pokalbyje, praėjote keletą atrankos etapų ir finaliniame etape buvo pasirinktas kitas kandidatas, grįžtamojo ryšio galite gauti daugiau ir vertingo jums asmeniškai, jei galvojate apie tolimesnes aktyvias darbo paieškas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad ir atrankos mechanizmai, ir pati atranka labai kinta, nes šiandien renkasi abu ‒ ir kandidatas, ir darbdavys. Pasitaiko, kad susiduriame su situacija, kai mums darbuotojo reikia labiau, nei jam darbo. Tačiau šiuo atveju visada svarbu suprasti, kad situacijos keičiasi nuolat, todėl visiems atrankos dalyviams būtina išlaikyti profesionalų, pagarbų ir nuoširdų bendravimą. Sėkmės pokalbyje į savo svajonių darbą!

„Swedbank“ Personalo atrankos skyriaus vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest