„Atvirkštinės“ mentorystės formos – nauja ir efektyvu

Užsienyje verslo mentorystė yra tam tikras socialinio statuso indikatorius. Lietuvoje ši mentorystės forma dar tik skinasi kelią.

Verslo konsultantė Vaiva Bražionytė teigia, kad mentorystė yra puikus būdas ne tik jauniems verslininkams įgyti daugiau praktinių žinių, mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų, tačiau ir galimybė kooperuotis. Pašnekovė pabrėžia, kad užsienio šalyse patyrusiam, vyresnio amžiaus verslininkui, mentorystė yra lyg natūrali verslo evoliucijos dalis. Ne veltui tarptautinės kompanijos didžiąja dalimi yra mentorystės pradininkės Lietuvoje.
Lietuvos marketingo asociacijos mentorių koordinatorius Donatas Baranauskas pastebi, kad mentorystė yra, visų pirma, noras dalintis savo patirtimi ir žiniomis, padėti išspręsti problemas. Ir, žinoma, noras ugdyti kitą žmogų.

Naujas profesinis iššūkis

Mentorė Eglė Daunienė džiaugiasi, kad paskutiniu metu iš savanorystės kylančios mentorystės tema vis dažniau įgauna naujų atspalvių. Pastaruoju metu vykstančiuose procesuose atsirado „atvirkštinės mentorystės“ forma, kurios tikslas brandžiam mentoriui pasisemti žinių apie naujausias technologijas, o jaunam „protežė“ pritaikyti mokytojo žinias prie skaitmeninės šiandienos ir taip atrasti naujas idėjas naujoje aplinkoje.

Tačiau mentorystės tikslas lieka tas pats. „Ugdytinio sėkmė ar sėkmingai išspręsta problema padedant mentoriui. Tai ugdymas, skirtas žmogui mokytis tiek iš savo, tiek iš kitų patirties. „Koučingo“ forma vykstantis ugdomasis pokalbis, kurio metu ugdytojas (mentorius) ne tik tikslingai kreipia pokalbį ugdytiniui rūpimos temos išsiaiškinimo link, bet ir dalijasi sava patirtimi, siūlo apsvarstyti vienokius ar kitokius temos išpildymo scenarijus.“, – teigia vadybos ir verslo administravimo magistro laispnį turinti Vaiva Bražionytė. Lektorė E.Daunienė pastebi, kad būtina sąlyga yra ugdytinio pasiryžimas įveikti naują profesinį iššūkį. Tai turi būti praktinis eksperimentas.
D.Baranauskas mano, jog Lietuvoje visada buvo populiaru kooperuotis sprendžiant vieną ar kitą aktualią problemą ir taip dalintis informacija. Verslininkai mėgsta tartis su ilgametę patirtį turinčiais asmenimis.

Socialinės atsakomybės simbolis

Pašnekovai pastebi, kad visų formų mentorystė yra siejama su atsakomybe. Lektorės mano, kad mentorystę galima vadinti socialinės atsakomybės forma dėl to, kad šioms veikloms reikia pasiekti tam tikrą asmeninės brandos lygį. Lietuvoje mentorystė atėjo kaip pagalbos priemonė verslui. Tačiau laikui bėgant dideliais šuoliais mentorystė buvo adaptuota kitose srityse.
E. Bražionytė teigia, kad mentorystė itin puikiai buvo adaptuota kaip priemonė, didinanti darbo našumą įmonėse, keliant darbuotojų kompetenciją ir didinant karjeros galimybes (Mentorystė organizacijose).
E. Daunienė, paklausta apie mentorystę organizacijose, pastebi, kad mentorystė plačiai išsivysčiusi tose srityse, kuriose yra stiprios profesinės gildijos. Pavyzdžiui, restorano virtuvė arba inžinerinė veikla, kur meistras perduoda savo žinias pameistriui. Profesinėse bendruomenėse tam tikros formos mentorystė buvo visada – kaip vyresnieji nariai perduoda sukauptą patirtį kitiems. Įmonėse dažnai rengiami vidiniai mokymai šia tema.

Patirties ir žinių perdavimas

Pašnekovės akcentuoja, kad mentorių negali paruošti jokios aukštosios mokyklos, nes tai yra praktinių žinių perdavimas, susijęs su suaugusių žmonių mokymu. Mentoriui reikalingos savybės ir žinios didžiąją dalimi yra įgyjamos, ypač – profesinės.
D. Baranauskas neabejoja, kad be sisteminio išsilavinimo ir teorinio pasirengimo neįmanoma perteikti tikslinių žinių. Specialistas neneigia darbo patirties, pasiekimų, gebėjimo dalintis žiniomis savybių svarbos. Tačiau visa tai, neturint išsilavinimo, tampa padrika.
Ir nors E. Daunienė teigia, kad fundamentali gero mentoriaus savybė yra domėjimasis kitu žmogumu ir kito žmogaus tobulėjimu, o didžiausią katastrofą gali sukelti mentoriaus polinkis pasakoti apie save ir taip sukurti „narsicizmo šou arba teatro“ pojūčius, V.Bražionytė linkusi mentoriaus ieškomų savybių žvalgytis pagal sritis, kurioje jis mentoriauja.

„Reikia žmogiškumo ir supratingumo – jeigu kalbėsime apie socialinės mentorystės formas (pvz.: kuomet sėkmingą karjerą padariusios moterys padeda ilgalaikėms bedarbėms atrasti savo vietą darbo rinkoje). Gebėjimo klausyti ir klausinėti, jei kalbame apie verslo mentorystę (sėkmingo verslininko pagalba pradedančiajam verslininkui). Bei kantrybės, tolerancijos ir diplomatiškumo, jei kalbame apie organizacinę mentorystę (ilgai dirbantis darbuotojas, padeda adaptuotis naujam darbuotojui organizacijoje)“, – teigia V.Bražionytė.

Mentorius nuolat mokosi ir tobulėja

D. Baranauskas teigia, kad pokalbiai netaptų sausi, mentoriai privalo skirti didelį dėmesį mentorystės proceso pasiruošimui. Nes mentorystei yra labai svarbus abipusis nuoširdus pasiruošimas. Dažnai tam naudojamos specialios anketos, kurios skatina permąstyti organizacijoje vykdomus marketingo procesus ir konkurencinę aplinką.
„Mentorius turi nesustoti mokytis, žvelgti į pasaulį atviromis akimis, bendrauti su žmonėmis, pasitikėti savimi, būti brandi asmenybė, tikėti savo žiniomis ir norėti bei turėti, ką duoti kitam“, – vardina puikaus mentoriaus gyvenimo „moto“ D. Baranauskas.

„Jeigu nebūtų patirties perdavimo – kiekviena karta mokytųsi vis iš naujo“, – kviečia įvertinti mentoriaus reikšmę lektorė Eglė Daunienė.

Agnietė Vilkišienė

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest