90 proc. atvejų verslininkai nenutuokia, kiek pastangų reikės idėjos realizacijai

Savaime idėjos vertė šiais laikais yra nulinė, nes idėjų yra tūkstančiai, daug mažiau yra žmonių, galinčių tas idėjas realizuoti.

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs sako, kad startuoliai savo idėją dažniausiai iš pradžių plėtoja vieni ir ne visada supranta, kiek pastangų ir laiko reikės investuoti. Be to, su komanda ar su bendraįkūrėju verslą plėtoti paprasčiau, tačiau tokiu atveju iškyla klausimas, kaip paskirstyti akcijas, kai prie startuolio nori prisijungti kiti asmenys ir tapti bendraįkūrėjais?

Vietoj užmokesčio – laiko investicija

Pasak I. Laurs, investicija į verslą nebūtinai privalo būti piniginė, tai gali būti skiriamas laikas. Svarbu suvokti, kad kai verslininkas bando realizuoti bet kokią idėją, kalbama apie asmeninio laiko investavimą.
„Jei ateina verslininkas ir sako: „Turiu idėją pastatyti dangoraižį, noriu pritraukti šimto tūkstančių milijonų investiciją ir parduoti pusę savo verslo, tokiu atveju sandoris tiesiog neįvyks. Teisingas požiūris būtų pasakyti: „Aš, kaip verslininkas, turiu idėją ir esu linkęs iš savo pusės investuoti savo laiką, pastangas, kad ta idėja būtų realizuota. Apie 90 procentų atvejų, verslininkai visiškai nenutuokia, kiek pastangų reikės įdėti, kad idėja būtų atvesta iki pradinio taško. Pavyzdžiui, IT specialistai mano, kad per keletą savaičių suprogramuos svetainę, tik reikia pinigų, o per dvi savaites nieko neįvyksta. Pasiryžus realizuoti bet kokią idėją, reikia nusiteikti investuoti bent metus savo laiko. Jei verslininkas nepasiryžęs tam, pokalbio nei su investuotojais, nei su partneriais nebus“, – pasakojo I. Laurs.
Startuolio atveju, įmonei reikia darbo, o iš pradžių įvertinti, kiek darbo reikės investuoti, sudėtinga, tačiau pasirinkus „Darbo už nuosavybę“ būdą, svarbiausia suprasti, kad nuosavybė suteikiama už darbą, o ne už pinigus ir reikia prisiimti įsipareigojimą.

Kaip paskirstomos akcijos?

Nusprendus prisijungti prie ilgai veikiančios bendrovės akcijos paskirstomos remiantis kitais principais. Potencialus bendraįkūrėjas įvertina savo rinkos vertę ir prisiima įsipareigojimą dirbti kažkurį laikotarpį, per kurį jis netiesiogiai investuos sutartą sumą.
Opciono atveju akcijų  bendraįkūrėjas neturi, tačiau bet kuriuo metu jis gali nusipirkti įmonės akcijas už vadinamą „strike“ (įsigijimo) kainą. Kodėl taip daroma? Praėjus, pavyzdžiui, penkeriems metams, kompanijos akcijų vertė pakyla, tuomet atsiranda likvidumo momentas. Paprastai įmonės yra dalinamos į atviras ir uždaras: „Private“, „Public“.
Pagrindinis skirtumas, kad esant uždarai akcinei bendrovei – akcijos nėra likvidžios, jomis dažniausiai negalima viešai biržoje prekiauti, sandoriai dažniausiai yra privatūs. Tam tikra prasme tai nekilnojamas turtas, jis turi vertę, tačiau yra užšaldytas. Atvirose akcinėse bendrovėse yra atvirkštinė situacija, jei turiu kažkiek akcijų, jos yra likvidžios, atviros. Rinkos kaina jos bus parduotos ir iš karto gausiu pinigus. Kol įmonė neišeina į biržą, iki tol akcijų vertė yra labai abstrakti, niekas net negali pasakyti, kiek tiksliai turėtų kainuoti tos akcijos.
Tiesioginės vertės iš tų akcijų nėra, nes jų negalima parduoti tol, kol ta kompanija netaps vieša, bet mokesčių prasme, jeigu atsiskaitoma įmonės akcijomis, pavyzdžiui, dirbant metus, įmonė išrašo 50 tūkstančių akcijų, tai yra mokėjimas darbuotojui, bet ne pinigais, o nuosavybe ir jis yra apmokestinamas pagal visų šalių įstatymus. Jei darbuotojui duoda ne pinigus, o kažkokią vertę, pusę tos vertės jis turėsiu sumokėti mokesčiams.
Tam tikra prasme akcijų perleidimas darbuotojams yra kartais nenaudingas pačiam darbuotojui dėl mokesčių. Tuomet naudojami opcionai.

Dabartinėse įmonėse, kur vertę sudaro darbas, o ne kapitalas, labai dažnai naudojama „darbo už nuosavybę“ praktika arba „darbas už akcijas“. Tai įsipareigojimas ir jei įmonei reikia mano paslaugų, tuomet atsiranda visų bendraįkūrėjų įsipareigojimas, kitaip tariant, „vestingas“. Darbuotojai, prisijungę prie opcionų, užtikrina teisę į kapitalo prieaugį.
Visi išvardinti principai galioja tiek ilgai gyvuojančioms įmonėms, tiek ir startuoliams, svarbu priimti racionalius sprendimus ir suvokti, kad akcijų paskirstymas ne mažina, o didina jų vertę.

Parašykite savo komentarą

Pasidalinkite su draugais
  • linkedin
  • gplus
  • pinterest